Klasikine prasme internetas yra daugelio kompiuterių tinklų kompleksas, skirtas informacijai saugoti ir keistis. Internetas dažnai vadinamas pasauliniu arba pasauliniu tinklu. Ekspertai apskaičiavo, kad iki 2012 m. Vidurio daugiau nei 30 procentų pasaulio gyventojų naudojosi internetu. Internetas atsirado dėl dviejų supervalstybių akistatos.
NORADAS
1949 m. Sovietų Sąjungoje buvo išbandyta atominė bomba, o po 3 metų - vandenilio bomba. 1957 m. Iš kosmodromo, priklausančio SSRS, buvo paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas. Didžiausia šalis planetoje turi transporto priemonę, galinčią bet kur transportuoti branduolinį užtaisą. JAV vyriausybė susirūpino kylančia situacija ir nurodė mokslininkams ir inžinieriams sukurti išankstinio perspėjimo apie bet kokią grėsmę sistemą. Trumpiausia raketų trajektorija, kurią Sovietų Sąjunga galėjo siųsti link JAV, ėjo per Šiaurės ašigalį, todėl Šiaurės Kanadoje buvo pastatytas kompleksas su perspėjimo sistema, pavadintas NORAD. Deja, nepaisant išvystyto stočių tinklo, tokia sistema galėjo pranešti saugumo pajėgoms apie raketos artėjimą tik 10–15 minučių, kol jos pasiekė žemės paviršių.
1964 m. Netoli Kolorado šaltinių pradėjo veikti NORAD sistemos požeminis valdymo centras. Tuo metu naudojant galingus kompiuterius, informacija, gaunama iš stočių, pradėta apdoroti daug greičiau. Per dvejus metus oro eismo tarnybos buvo prijungtos prie sistemos, o netrukus - ir įvairios meteorologijos tarnybos. Taigi 60-ųjų viduryje JAV veikė pasaulinis kompiuterių tinklas, kuriuo naudojosi ne tik kariškiai, bet ir civilinės organizacijos bei departamentai. Bet sustoti buvo neįmanoma. SSRS jie pradėjo kelti tokios galios kaltinimus, kurie sugeba išlyginti Šajenų kalną, kurio gilumoje buvo įsikūrusi „NORAD“širdis. Tik vienas tikslus smūgis ir sistema suges. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pradėti ieškoti kitų būdų, kaip sukurti tinklą, galintį veikti net ir pralaimėjus kelias savavališkas sritis.
APRANETAS
60-ųjų pabaigoje kelių JAV universitetų specialistai sukūrė ir įtvirtino stabilų vieno kompiuterinio tinklo, vadinamo APRANET (Pažangių tyrimų projektų agentūros tinklas), veikimą. 1968 m. Stanfordo universitete buvo pademonstruota hiperteksto sistema. Po metų žodžių perkėlimo tarp kompiuterių eksperimentas buvo pripažintas sėkmingu. Du elektroniniai kompiuteriai buvo sumontuoti 5 metrų atstumu. Iš vieno tokio kompiuterio į kitą buvo perduodamas prisijungimo žodis. Tačiau ryšys nutrūko perdavus tik dvi raides. 1969 m. Tinkle buvo kompiuteriai iš 4 mokymo įstaigų: Kalifornijos universiteto (Los Andželas), Kalifornijos valstijos universiteto (Santa Barbara), Stanfordo universiteto ir Jutos universiteto. Pinigus sistemos plėtrai pervedė JAV gynybos departamentas. APRANET pasirodė toks patogus, kad mokslininkai pradėjo jį naudoti. Pirmasis būsimo pasaulinio tinklo serveris buvo „Honeywell DP-16“kompiuteris, kuriame buvo 24 kilobaitai operatyviosios atminties.
1971 m. Buvo sukurta pirmoji el. Laiškų kūrimo ir siuntimo programa. 1973 m. Tinklas tapo tarptautiniu. Transatlantinio telefono kabelio pagalba buvo galima prijungti kompiuterius JAV, Norvegijoje ir JK. Aštuntajame dešimtmetyje daugiausia el. Laiškai buvo perduodami naudojant tinklą. Tuo pačiu metu pasirodė ir pirmieji adresų sąrašai ir pranešimų lentos. Pasaulyje buvo kelios dešimtys panašių sistemų, kurios dėl techninių skirtumų negalėjo tarpusavyje sąveikauti, tada prasidėjo duomenų perdavimo protokolų standartizavimo procesas, kuris baigėsi 1982–1983 m. 1983 m. Sausio 1 d. APRANET tinklas pradėjo naudoti TCP / IP protokolą, kuris buvo sėkmingai naudojamas iki šiol. Tuo metu dauguma žmonių APRANET skambino internetu.
INTERNETAS
1984 m. APRANET turėjo konkurentą. NSFNet (Nacionalinis mokslo fondo tinklas) buvo įsteigtas JAV. Jį sudarė keli mažesni tinklai, tokie kaip „Bitnet“ir „Usenet“, ir tuo metu turėjo daug pralaidumo. Būtent šie du veiksniai tapo priežastimi, kodėl vardas „Internetas“vis tiek buvo priskirtas ne APRANET, o NSFNet. Vos per 10–12 mėnesių prie tinklo buvo prijungta apie 10 000 kompiuterių.
1988 m. Tapo įmanoma realiu laiku bendrauti internete. Tai įvyko dėl IRC („Internet Relay Chat“) protokolo. Šiandien suprantamo pasaulinio tinklo koncepciją 1989 m. Sukūrė Timas Bernersas-Lee. Jis taip pat laikomas HTTP protokolo ir HTML kalbos kūrėju.
1990 m. APRANET nustojo egzistuoti, nes visais atžvilgiais varžybose pralaimėjo NSFNet. 1991 m. Internetas tapo viešas, o 1993 m. Pasirodė pirmoji „Mosaic“interneto naršyklė. Iki 1997 m. Prie interneto buvo prijungta apie 10 milijonų kompiuterių.